Tai, kad ir šiais laikais atsiranda žmonių, kurie išpažįsta pagonišką tikėjimą (kai kur tai vadinama neopagonybe), rodo tai, kad mažais žingsneliais  yra grįžtama link praeities- žmonės pradeda suvokti, kad gamtą reikia gerbti, puoselėti, saugoti, o ne tik naudoti savo reikmėms ir jaustis lyg ji priklausytų žmonijai. Žinoma, dalis žmonių susidomi pagonybe dėl savitų, įdomių ritualų, apeigų, nes iš vienos pusės tai- savotiška nauja atrakcija. Tačiau vien tai, kad tuo yra domimasi yra gerai, kadangi dalyvavimas viename iš pagoniškų susibūrimų suteikia viltį, kad žmonės kitaip vertins gamtą.

Ritualų, apeigų, Dievą turi  ir krikščionys, tačiau pagoniškų papročių nelaiko sau lygiais.  Jie kitaip suvokia gamtos ir žmogaus ryšį, ritualų ir aukojimų prasmę. Taip pat jie nepritaria pagonių laisvoms pažūroms, tolerancijai, kritikuoja šiuolaikinius pagonius, dar vadinamus neopagonimis, kurie, anot jų, apskritai nesuvokia pagonybės esmės ir juos kone būtina atvesti į krikčionybę, kad likusi visuomenės dalis, kuri galbūt dar nėra visiškai apsisprendusi, kuris tikėjimas jai priimtinesnis, nebūtų klaidinama ir skatinama toleruoti tai, kas bažnyčiai yra smerktina, nepriimtina – gyvenimas ne santuokoje ir pan.

Tikriausiai įdomiausia- pagonių dievai ir ritualai, apeigos. Dievų pagonys turi daug- nuo pačio galingiausio Perkūno iki Teliavelio- kalvių dievo. Taip pat jie garbindavo žalčius, gamtą, nes tikėjo, kad turi gyventi santarvėje su visa juos supančia aplinka, gerbti visus gyvus padarus, gamtos reiškinius, pačią gamtą. Apeigose labai svarbu ugnis. Be jos neįsivaizduojama jokia pagoniška šventė. Per vestuves, krikštynas, laidotuves, net mergvakarį degamas aukuras. Ritualam būdingas savitumas, tam tikri veiksmai, eiliškumas.

Pagonybė- tai visų pirma religija.  Lietuviai buvo pagonys nuo 10 000 metų pr. Kr. iki XV amžiaus pradžios, kuomet juos apkrikštijo krikščionys. Būtent pastarieji iki pat šių dienų yra labiausiai pagonybę kritikuojantieji. Tačiau nepaisant to, net ir  šiais laikais  Lietuvoje yra pagonių tikėjimą propaguojančių. Man pagonybė tuo ir įdomi- domina tai,kodėl kai kurie žmonės pasirenka garbinti gamtą, išpažįsta daug skirtingų dievų, beto bažnyčios ir kunigų kritika ir skatinimas atsiversti į „teisingą“ tikėjimą taip pat kelia susidomėjimą bažnyčios diktatoriška pozicija ir pagonybės tolerancija.